Kai išsikrausčiau gyventi prie miško, niekas netikėjo, kad ilgai ten išversiu, visi galvojo, kad man truks labai miesto gyvenimo. Tačiau ant mano kaklo ryžtingai puikavosi žiūronai, ant mano peties – tinklelis drugeliams gaudyti, o širdyje – daug entuziazmo pradėti puikų nuostabų, visai kitokį gyvenimą grynoje aplinkoje.
Džiaugsmas akiai
Kai tik atvažiuoji į namus pamiškėje, patenki į tą aplinką, kuri Lietuvoje yra tiesiog labai prabangi. Juk ne kiekvienas gali sakyti, kad gyvenime turi pakankamai laiko tam, kad daugiau pabūtų gamtoje, o mano namai visada yra šioje puikioje aplinkoje. Plika akimi matosi didybė ir žalumos nepaprasti plotai, o su žiūronais galiu pamatyti ir dar daugiau. Žiūronai leidžia pamatyti didybę mažesniuose dalykuose. Kas tai? Pirmiausiai tai visokie smulkūs miško gyvūnai ir paukščiai, kurie visada gyvena miške, tik juos būna sunkiau pamatyti. Gyvenimas prie miško yra nepakartojamas dalykas ir pats gražiausias paveikslas akims, kokio jo nesuteiks joks miesto architektūrinis paveldas.