Kai išsikrausčiau gyventi prie miško, niekas netikėjo, kad ilgai ten išversiu, visi galvojo, kad man truks labai miesto gyvenimo. Tačiau ant mano kaklo ryžtingai puikavosi žiūronai, ant mano peties – tinklelis drugeliams gaudyti, o širdyje – daug entuziazmo pradėti puikų nuostabų, visai kitokį gyvenimą grynoje aplinkoje.
Džiaugsmas akiai
Kai tik atvažiuoji į namus pamiškėje, patenki į tą aplinką, kuri Lietuvoje yra tiesiog labai prabangi. Juk ne kiekvienas gali sakyti, kad gyvenime turi pakankamai laiko tam, kad daugiau pabūtų gamtoje, o mano namai visada yra šioje puikioje aplinkoje. Plika akimi matosi didybė ir žalumos nepaprasti plotai, o su žiūronais galiu pamatyti ir dar daugiau. Žiūronai leidžia pamatyti didybę mažesniuose dalykuose. Kas tai? Pirmiausiai tai visokie smulkūs miško gyvūnai ir paukščiai, kurie visada gyvena miške, tik juos būna sunkiau pamatyti. Gyvenimas prie miško yra nepakartojamas dalykas ir pats gražiausias paveikslas akims, kokio jo nesuteiks joks miesto architektūrinis paveldas.
Džiaugsmas nosiai ir ausiai
Taip pat yra ne tik tai, ką parodo žiūronai, bet ir tai, ką aš užuodžiu. Visada turėjau labai jautrią uoslę, todėl man tai yra tikra šventė gyventi ten, kur kvapai taip maloniai kutena nosį. Juk paprastai, dažniausiai nosis nebūna patenkinta dėl mieste vyraujančio tvaiko. Štai ir dabar kai kuriuose miestuose žmonės dūsta nuo smogo, labai didelio užterštumo, dūmų. Džiaugiuosi, kad gyvenu vietoje, kur ryte atidarius langą į kambarį įeina šviežias oras, o ne kokie nors siaubingi dūmai ir viskas, ką tik ką paleido automobilių duslintuvai. Taigi, tokie džiaugsmai uoslei gyvenant prie miško yra dar vienas dalykas, dėl ko aš tiesiog kiekvienam rekomenduočiau čia apsilankyti bent savaitgaliais.
Džiaugsmas skrandžiui
Turbūt galvojate, kad, jeigu turiu žiūronus, tai iškart lekiu ir kažko susimedžioti. Juk taip paprasta tiesiog pamatyti per optikos prietaisus, o paskui ir nusišauti naudojant kokį geresnį šautuvą. Tačiau man atrodo, kad meilė gamtai ir toks elgesys yra nesuderinama. Niekada nesupratau žmonių, kurie sako – labai myliu gamtą, visada joje medžioju ir žvejoju. Man gamta yra harmonija ir aš nenoriu jos žaloti kraujo praliejimu. Todėl džiaugsmas skrandžiui yra tikrai ne nukautų gyvūnų ar ant kablio pamautų žuvų. Man skrandžiui džiaugsmas yra uogos, grybai ir visokie kitokie natūralūs gamtos produktai. Taip pat mėgstu žolelių arbatas. Žinoma, stengiuosi gyventi ir maitintis sveikai.